Užvenčio Šv. Marijos Magdalenos bažnyčia baigta tvarkyti

Sugrįžę į gimtąjį Užventį švęsti Kalėdų po ilgesnio laiko, žmonės gali nustebti, pamatę, kaip pasikeitė pagrindinis miestelio simbolis – Šv. Marijos Magdalenos bažnyčia (Kelmės r.). Jos atnaujinimo darbai, pradėti 2019 metais pagal Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymą, buvo užbaigti šių metų rudenį.

Bažnyčia dabar atrodo visiškai kitaip – viskas sutvarkyta ir estetiška“, – pasidžiaugė klebonas kun. Aivaras Jurgilas, vertindamas atliktus atnaujinimus.

Nuo rugsėjo mėnesio atsinaujinusioje bažnyčioje jau vyksta Šv. Mišios. Tuo tarpu, kai vyko lubų ir grindų keitimo darbai, vietos tikintieji rinkosi melstis kapinių koplyčioje ar parapijos namuose.

Užvenčio Šv. Marijos Magdalenos bažnyčia baigta tvarkyti

Prieš pradedant darbus atlikti tyrimai

Užvenčio Šv. Marijos Magdalenos bažnyčios tvarkymo darbai, apimantys remontą, restauravimą ir avarijos grėsmės šalinimą, buvo pradėti 2019 metų rugpjūtį.

Tačiau prieš pradedant darbus buvo atlikta išsami analizė – vykdyti istoriniai tyrimai, archeologiniai žvalgymo darbai, konstrukcijų, architektūros, polichromijos, medienos ir kiti tyrimai, kurie padėjo įvertinti pastato būklę.

Remiantis istoriniais ir statinio būklės tyrimais nustatyta, kad bažnyčia išsaugojo savo statybos laikotarpio architektūrinį vientisumą. Tačiau kiti tyrimų rezultatai atskleidė rimtus pažeidimus, reikalaujančius skubių tvarkymo darbų.

Dėl susidėvėjusių pamatų bažnyčios sienos buvo išsikraipiusios ir smarkiai pažeistos puvinio.

Ši problema taip pat paveikė stogo konstrukcijų dalis bei atraminius perdangos mazgus. Skardinė stogo danga buvo pažeista korozijos, o medinės perdangos sijos – išlinkusios.

Specialistai sudarė išsamų statinio pažeidimų sąrašą, kurio pagrindu buvo parengtas tvarkybos darbų planas.

„Atlikti esminiai darbai: sustiprinti bažnyčios pamatai, aplink pastatą įrengta nuogrinda, pakeisti rąstiniai sienų elementai, sutvarkyta fasado apdaila, restauruoti langai ir durys, atnaujinta stogo danga, o taip pat maldų salės lubos ir grindys. Be to, įrengta žaibosauga, sutvarkyti vitražai, restauruota fasado Nukryžiuotojo skulptūra ir ant stogo esantys kryžiai“, – apie atliktus darbus pasakojo Vytautas Liubinas, KIC techninės priežiūros projekto vadovas.

Rangovo darbus vykdė UAB „Telšių meistras“. Projektą parengė architektė Audronė Šolienė, o vėlesnę projekto priežiūrą perėmė Projektavimo ir restauravimo instituto architektė Marija Nemunienė.

Visų atliktų darbų vertė siekė 594,79 tūkst. eurų. Finansavimas skirtas iš Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje įgyvendinimo programos lėšų.

Nuo nugriovimo bažnyčią išgelbėjo P. Galaunė

Rengiant Užvenčio Šv. Marijos Magdalenos bažnyčios tvarkybos projektą, buvo atgaivintos ir šio statinio istorinės detalės. Kartu su planuojamų darbų aprašymu buvo pateikti ir svarbiausi bažnyčios istorijos faktai.

Užvenčio Šv. Marijos Magdalenos bažnyčia baigta tvarkyti

Pirmoji bažnyčia šioje vietoje iškilo dar 1638 metais, tačiau ją sunaikino gaisras. Dabartinės Šv. Marijos Magdalenos vardo bažnyčios statyba buvo pradėta 1703 metais, remiantis klebono Juozapo Judelevičiaus ir parapijiečių lėšomis.

Deja, ir ši bažnyčia nebuvo apsaugota nuo gaisro – 1736 metais ugnis sunaikino kleboniją, svirną, ūkinius pastatus bei bažnytinius dokumentus, nors pati bažnyčia nukentėjo nedaug.

Po gaisro ji buvo greitai suremontuota ir atnaujinta. Vizitacijos akte, surašytame 1795 metais, užfiksuota, kad bažnyčios išvaizda ir tūris jau buvo labai panašūs į dabartinius.

Žinoma, per vėlesnius metus ji buvo ne kartą rekonstruota ir remontuota. Apie 1873 metus šventoriuje iškilo nauja varpinė.

1934 metais medinei bažnyčiai kilo rimta grėsmė. Kretingos ir Šiaulių apskričių inspektoriai įvertino, kad nors didžioji sienojų dalis tebebuvo sveika, pats pastatas buvo prastai suręstas, dėl ko sienos tapo kreivos ir netolygios, todėl remontuoti jį, jų nuomone, nebebuvo verta.

Tuometinis klebonas planavo nugriauti senąją bažnyčią ir pastatyti naują mūrinę.

Tačiau Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus direktorius Paulius Galaunė, kuris tuo metu prižiūrėjo paminklų apsaugą, šių darbų leidimo neišdavė. Dėl to bažnyčia išliko iki mūsų dienų.