Šių metų Kūčių vakarą Vilniuje, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos koplyčioje, vyks ypatinga akcija, kviečianti dalytis simboliniu kalėdaičiu.
Šis gestas skatina susimąstyti apie tai, kaip net po mūsų išėjimo galime prisidėti prie kitų žmonių gyvenimo. Kūčios dažnai neįsivaizduojamos be kalėdaičių – šventos duonos, simbolizuojančios Dievo meilę ir dosnumą.
Šis paprotys primena Kristų – gyvąją duoną, kurios meilė yra stipresnė už mirtį.
Kunigas Algirdas Toliatas, tarnaujantis Ramintojos koplyčioje, ragina tikinčiuosius apsvarstyti organų donorystės svarbą: „Šiandien daugiau nei 300 žmonių laukia transplantacijos, tačiau per artimiausius penkerius metus tik pusė jų sulauks tinkamo donoro. Norime paskatinti tikinčiuosius prisidėti prie gyvybės dovanojimo.“
Unikalūs kalėdaičiai su donorystės žinia
Šiais metais pirmą kartą buvo iškepti ypatingi kalėdaičiai – jų dizainas vaizduoja Švč. Mergelę Mariją Ramintoją ir tarptautinį organų donorystės simbolį.
„Bažnyčia siekia skleisti gailestingumo žinią ir paskatinti žmones drąsiai kalbėtis su artimaisiais apie donorystę. Jėzus mokė, kad didžiausia meilė yra paaukoti gyvybę už kitus“, – teigia A. Toliatas.
Šie simboliniai kalėdaičiai bus dalijami Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje. Pasak kunigo, jų tikslas – priminti, kad Kalėdos yra apie Kristų, kuris tampa gyvąja duona, kviesdamas mus dovanoti save kitiems.
Donorystė – vilties ir gyvenimo šaltinis
Savo istorija dalijasi ir Aistė Štaraitė, Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos vadovė, kuriai transplantacija suteikė naują gyvenimą. „Viltis yra nepaprastai svarbi. Ji leidžia tikėti, kad vieną dieną atsiras donoras“, – sako Aistė.
Ji pasakoja, kaip dvejus metus buvo gydoma medikamentais, o vėliau turėjo gyventi su dirbtine širdimi. Po sudėtingų komplikacijų buvo įtraukta į laukiančiųjų sąrašą. „Nesitikėjau, kad donoro sulauksiu taip greitai – vos per kelis mėnesius. Šiandien jau trečius metus gyvenu su donoro širdimi“, – džiaugiasi ji.
Švietimas – raktas į donorystės skatinimą
Aistės istorija – įkvepiantis pavyzdys, tačiau donorų trūkumas Lietuvoje vis dar opi problema. Pasak Aistės, situaciją galėtų keisti švietimas: „Mūsų visuomenei reikia daugiau žinių apie donorystę ir mitų paneigimo. Dalijimasis realiomis istorijomis gali įkvėpti potencialius donorus.“
Ji tiki, kad didinant informuotumą ir užtikrinant transplantacijų skaidrumą, galima padėti tiems, kuriems donorystė yra vienintelis kelias į gyvenimą.
