Naujame tyrime teigiama, kad žmonės, gyvenantys tvirtesnį dvasinį gyvenimą ir linkę atleisti kitiems, patiria mažiau vienatvės nei tie, kurie mažiau prisirišę prie Biblijos ar bažnyčios, ir tie, kurie neatleidžia kitiems.
Šią savaitę Amerikos Biblijos draugija paskelbė aštuntąjį ataskaitos „Biblijos būklė JAV 2024 m.“ skyrių apie vienatvę.
Tyrime, kuris buvo atliktas remiantis 2 506 suaugusių amerikiečių atsakymais, gautais 2024 m. sausio 4-23 d., buvo nagrinėjamas ryšys tarp respondentų religingumo lygio ir to, kaip dažnai jie patiria vienatvę.
Imties paklaida yra ±2,73 procentinio punkto.
Tyrimo rezultatai rodo, kad beveik trys iš keturių amerikiečių nurodo vidutinį arba didelį vienišumo lygį, o daugiau nei trečdalis 18-27 metų amžiaus Z kartos moterų patiria didelį vienišumo lygį.
„Atlikdami tyrimus pastebėjome, kiek daug naudos amerikiečiams duoda dalyvavimas Biblijos veikloje, ir įtariame, kad tai taip pat gali padėti jiems jaustis mažiau vienišiems. Taigi tikriname šią hipotezę“, – sakoma pranešime. – „Jei šalyje iš tiesų yra ‚vienatvės epidemija‘, kas nutiktų, jei žmonės užmegztų visaverčius santykius su Dievu, kurį sutinka Šventajame Rašte?“
Tarp „atsiskyrusių nuo Biblijos“, t. y. tų, kurie pagal įsitraukimo į Šventąjį Raštą skalę, pagal kurią vertinama Biblijos įtaka ir svarba žmonių gyvenime, remiantis jų atsakymais į įvairius klausimus, surinko mažiau nei 70 balų, 22 proc. nurodė, kad jaučia didelį vienišumą, o 52 proc. – vidutinį vienišumą.
Tarp „judančio vidurio“, t. y. tų, kurie pagal įsitraukimo į Šventąjį Raštą skalę surinko nuo 70 iki 99 balų, 59 % nurodė, kad vienatvė yra didelė, o 17 % – vidutinė.
Priešingai, daug mažesnė dalis „įsitraukusių į Šventąjį Raštą“ respondentų, kurie pagal įsitraukimo į Šventąjį Raštą skalę surinko 100 ar daugiau balų, nurodė didelį (11 %) ir vidutinį (50 %) vienišumo lygį.
„Įsitraukusių į Šventąjį Raštą“ respondentų, patiriančių žemą vienatvės lygį, procentinė dalis (38 %) buvo daug didesnė nei 25 % judančio vidurio ir ‚neįsitraukusių į Šventąjį Raštą respondentų, kurie teigė tą patį.
Tyrime buvo naudojami penki Kalifornijos universiteto vienišumo skalės klausimai, kuriais klausiama, kaip dažnai žmonės patiria tam tikras emocijas.
Trijose iš keturių tirtų kartų „į Šventąjį Raštą įsitraukusių“ žmonių vienišumo balų vidurkis buvo žemesnis nei jų bendraamžių, priklausančių „judančių per vidurį“ ir „neįsitraukusių į Šventąjį Raštą“ kategorijoms.
Tarp Z kartos, jauniausios 1997 m. ar vėliau gimusių JAV suaugusiųjų grupės, „įsitraukusių į Šventąjį Raštą“ vienišumo vidurkis buvo 11,3 balo, t. y. žemesnis nei „judančio per vidurį“ (12,4 balo) ir „neįsitraukusių į Šventąjį Raštą“ (13,4 balo) vienišumo vidurkis jų amžiaus grupėje.
Tūkstantmečio kartos atstovų, gimusių 1981-1996 m., rodikliai panašūs.
„Šventojo Rašto šalininkų“ vidutinis vienišumo balas buvo 10,1, ‚judančio vidurio‘ – 12,3, o ‚atsiskyrusių nuo Biblijos‘ – 13,0.
Tarp X kartos narių, gimusių 1965-1980 m., vidutinis vienišumo balas buvo 11,1 tarp „besilaikančiųjų Šventojo Rašto“ ir 12,3 tarp „judančio vidurio“ ir „nesilaikančiųjų Biblijos“.
Tik tarp kūdikių bumo ir vyresnių suaugusiųjų, gimusių 1964 m. ar anksčiau, „atsiskyrusių nuo Biblijos“ vidutinis vienišumo balas buvo mažesnis (10,5) nei „įsitraukusių į Šventąjį Raštą“ bendraamžių (10,6).
Tarp seniausių suaugusių amerikiečių grupės „judančio vidurio“ vienišumo balų vidurkis buvo aukščiausias (11,4).
Nagrinėjant vienišumo lygį priklausomai nuo bažnyčios lankymo, rezultatai rodo, kad labiausiai vieniši yra tie, kurie „niekada“ nelanko bažnyčios (25 %), po jų eina tie, kurie bažnyčioje nesilankė bent mėnesį, bet lankėsi pastaruosius metus (20 %), tie, kurie paskutinį kartą bažnyčioje lankėsi daugiau nei prieš metus (16 %), respondentai, kurie paskutinį kartą bažnyčioje lankėsi per pastarąjį mėnesį (15 %), ir tie, kurie bažnyčią lanko kas savaitę (12 %).
Ir priešingai, vienišumo jausmas didžiausias tarp tų, kurie bažnyčią lanko kas savaitę (33 proc.), po jų eina respondentai, kurie paskutinį kartą bažnyčioje lankėsi per pastarąjį mėnesį (32 proc.), respondentai, kurie paskutinį kartą bažnyčioje lankėsi daugiau nei prieš mėnesį, bet per pastaruosius metus (27 proc.), respondentai, kurie bažnyčioje nesilankė bent metus (26 proc.), ir tie, kurie niekada nesilankė bažnyčioje (24 proc.).
Tyrime taip pat nustatyta koreliacija tarp asmens gebėjimo atleisti ir jo vienišumo lygio.
36 proc. tų, kurie save laiko „kategoriškai nesugebančiais atleisti“, patiria didelę vienatvę, 43 proc. nurodė vidutinę vienatvę ir 21 proc. nurodė nedidelę vienatvę.
Tarp tų, kurie laiko save „šiek tiek negalinčiais atleisti“, 22 % nurodė didelį vienišumą, 57 % – vidutinį vienišumą ir 21 % – nedidelį vienišumą.
16 proc. asmenų, kurie save apibūdina kaip „šiek tiek galinčius atleisti“, nurodė, kad jų vienišumas yra didelis, 56 proc. nurodė, kad vienišumas yra vidutinis, o 28 proc. nurodė, kad vienišumas yra mažas.
Tarp tų, kurie save laiko „labai gebančiais atleisti“, mažiausia dalis pranešė apie didelį vienišumą (16 proc.), didžiausia dalis patyrė mažą vienišumą (35 proc.), o likusieji – vidutinį vienišumą.
„Kai kurie ekspertai kaltina socialinę žiniasklaidą, kad ji skatina paviršutiniškus ryšius, kurie pakeičia gilias draugystes.
Mūsų pačių tyrimai rodo, kad nesugebėjimas atleisti gali gerokai padidinti vienišumą“, – teigė Amerikos Biblijos draugijos vyriausiasis inovacijų pareigūnas Johnas Farquharas Plake’as.
„Kad ir kokia būtų priežastis, vienatvės poreikis yra pavėluotas. Bažnyčios turi reaguoti rūpestingai ir kūrybingai, siūlydamos saugią erdvę prasmingiems krikščioniškiems santykiams plėtoti.“
Tarp nekrikščionių, kurie „šiuo metu nesidomi tuo, ką reiškia būti krikščionimi“, 26 proc. nurodė, kad vienišumo jausmas yra žemas, o 22 proc. – aukštas. Tarp nekrikščionių, kurie „pradeda tyrinėti, ką reiškia būti krikščionimi“, 42 % buvo vieniši, o mažai vienišų buvo 10 %.
25 proc. krikščionių, kurie savo tikėjimo nelaiko „reikšmingu“ savo gyvenime, patiria mažą vienišumo lygį, o 17 proc. patiria didelį vienišumo lygį. Tarp tų, kurie tiki į Dievą, bet dar neįsipareigojo užmegzti santykių su Jėzumi Kristumi, 20 proc. patiria žemą vienatvės lygį, o 26 proc. nurodė aukštą vienatvės lygį.
Aukštesnį žemą vienatvės lygį nurodė tie, kurie įsipareigojo užmegzti santykius su Kristumi (27 proc.), tie, kurie turi „stiprų gyvenimą keičiantį santykį su Kristumi“ (30 proc.), respondentai, kurių santykiai su Kristumi daro įtaką jų kasdieniam gyvenimui (42 proc.), ir tie, kurie santykius su Kristumi laiko svarbiausiais savo gyvenime (32 proc.).
