Popiežius: ko reikia, kad kelionė į šventąją vietą būtų piligrimystė

Ketvirtadienio, gruodžio 19 d., rytą popiežius Pranciškus susitiko su penkiais tūkstančiais italų, priklausančių Šv. Jokūbo kelio piligrimų brolijai. Į šios dienos piligrimystę prie šv. Petro kapo juos atlydėjo Ispanijos Santjago de Kompostelos arkivyskupas Francisco Prieto Fernandezas.

Pasak Pranciškaus, per pastaruosius kelis dešimtmečius labai išaugęs į Santjagą keliaujančių piligrimų skaičius yra labai teigiamas faktas, tačiau jis kartu kelia rimtą klausimą: ar Jokūbo keliais į Santjagą keliaujantys žmonės tikrai yra piligrimai? O gal tai kažkas kita?

Akivaizdu, kad patirtys gali būti skirtingos, tačiau pats reiškinys skatina pamąstyti apie tai, kas iš tiesų yra piligrimystė.

Popiežius: ko reikia, kad kelionė į šventąją vietą būtų piligrimystė

Popiežius priminė kelis esminius krikščioniškosios piligrimystės bruožus. Pirmasis tikrosios piligrimystės bruožas yra tyla.

Tyla padeda per kelionę susitelkti į širdį, kelionės nuovargis padeda surasti atsakymus, kurių ieško širdis.

Antrasis  bruožas – Evangelija. Piligriminė kelionė turi būti suvokiama kaip sekimas Jėzumi, kaip ėjimas tuo keliu, kuriuo ėjo Jėzus iki pat Kryžiaus aukos.

Trečiasis elementas – keliaujant būti dėmesingiems kitiems žmonės, ypač tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos.

„Brangūs bičiuliai, keliaujantys į Santjagą vedančiais keliais, savo kelionę suvokite kaip Evangelijos skelbimo ir artimo meilės skatinimo būdą“, – sakė Pranciškus ir prašė atsiminti senųjų laikų piligrimų mokymą, skalbiantį, kad piligrimystė – tai apaštalavimas.