Besibaigiant jubiliejiniams metams, pažymint 200 metų nuo grafų Tiškevičių Palangos valdos įsigijimo, kurortas šią sukaktį paminėjo išskirtinai – gruodžio 30-ąją, pirmadienį, Kurhauzo fasadą papuošė garsiosios giminės herbas.
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus pabrėžė, kad tai – padėkos ir atminimo ženklas, simbolizuojantis Tiškevičių giminės svarbų indėlį į Palangos, kaip kurorto, raidą.
Kodėl Kurhauzas?
Tiškevičių herbas – Leliva (Leliwa) – šiai giminei suteiktas dar XVI amžiuje. Herbo skydo fone pavaizduotas pusmėnulis ir žvaigždė, o virš skydo – riterio šalmas su karūna ir povo plunksnomis.
Herbo įamžinimo idėjos autoriai – menininkai Vakaris Bernotas ir Ugnė Bernotaitė. Pagal jų sumanymą, Kurhauzą papuošė bronzinis bareljefas ant granitinio skydo su giminės šūkiu „Būkite žiburiais gyvenimo klystkeliuose“.
Kurhauzas pasirinktas ne atsitiktinai – šis pastatas, tapęs kurorto simboliu, glaudžiai susijęs su Tiškevičių dinastija ir Palangos kurorto istorijos pradžia. Apie 1877 m. grafas Juozapas Tiškevičius, pastatęs restoraną dabartiniuose Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių kampuose, vėliau jį išplėtė į pirmąjį Palangos viešbutį, kuris tapo pagrindine poilsiautojų susibūrimo vieta, o Kurhauzas tapo besikuriančio kurorto širdimi. Todėl herbo įkurdinimas čia – prasminga istorinė sąsaja.
Grafų Tiškevičių indėlis į Palangą
1824 m. grafas Juozapas Mykolas Tiškevičius įsigijo Palangą iš generolo Ksavero Niesiolovskio už 177 tūkst. 171 sidabro rublį, o nuo tada Tiškevičių giminė tapo svarbia Palangos istorijos dalimi.
Giminė formavo dvaro sodybą, įkūrė parką (1897–1899 m.) ir pastatė rūmus (dabartinis Gintaro muziejus). 19 a. pabaigoje grafas Juozapas Tiškevičius, rūpindamasis savo šeima ir draugais, paskirstė sklypus viloms prie jūros statyti, ir taip Palanga tapo aristokratų ir poilsiautojų traukos centru. 19 a. pabaigoje čia sparčiai augo vasarotojų skaičius, o Palanga tapo madingu kurortu.
Feliksas Tiškevičius (1869–1933), Juozapo sūnus, tęsė šią veiklą – jis pastatė naujus rūmus (dabartinį Gintaro muziejų), įrengė parką, maudyklas, jūros tiltą, vandentiekį ir elektros jėgainę.
Jo žmona Antanina Sofija Loncka-Tiškevičienė įkūrė Lurdo grotą ir rėmė bažnyčios statybas.
Grafų Tiškevičių paveldas šiandien
Grafų Tiškevičių herbo atidengimo renginyje dalyvavęs Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus pabrėžė, kad šiandien giminės paveldas Palangoje buvo restauruotas ir džiugina tiek vietinius gyventojus, tiek miesto svečius.
Meras dėkojo visiems, prisidedantiems prie šio kultūrinio paveldo išsaugojimo, kad ateities kartos galėtų mėgautis Palangos istorine dvasia.
„Tai – dar vienas žingsnis, įamžinant grafų Tiškevičių vardą Palangoje. Tai taip pat – padėka šiai giminei už jos paliktą kultūrinį palikimą.
Palangos Kurhauzas, Tiškevičių rūmai, Birutės parkas, garsiosios vilos, tiltas, nuostabi bažnyčia – visi šie objektai yra išlikę grafų Tiškevičių pėdsakai, kurie formavo Palangą kaip kurortą ir kuriantys unikalų Palangos veidą, darantį mūsų kurortą ypatingu“, – sakė Š. Vaitkus.
