Krikščionių bendruomenių lyderiai visoje Kuboje griežtai sukritikavo valdžios veiksmus dėl nuolat pažeidžiamos religijos laisvės. Jie išplatino bendrą pareiškimą, kuriame pasmerkė baudas, skirtas religinėms asmenybėms, ir pamaldų ribojimus. Pasak Krikščionių aljanso Kuboje (ACC), tokie valdžios veiksmai trukdo religinėms organizacijoms vykdyti humanitarinės pagalbos iniciatyvas, kai šalyje gilėja krizė, skelbia „The Christian Post“.
ACC, kaip nepriklausomų religinių lyderių tinklas, įkurtas 2022 m., neseniai išplatino deklaraciją, kurioje kaltino Kubos valdžią nenoru pripažinti neoficialių maldos vietų ir griežtomis baudomis tikėjimo vadovams. Šią informaciją patvirtino Jungtinėje Karalystėje veikianti organizacija „Christian Solidarity Worldwide“ (CSW).
Deklaraciją, kurią pasirašė 63 tikėjimo lyderiai, kritikuojama valstybės politika laikoma tiesioginiu išpuoliu prieš religinę laisvę.
„Mums kelia didelį nerimą, kad Kubos valdžia riboja pagrindines žmogaus teises, tokias kaip susirinkimų laisvė,“ – rašoma pareiškime. – „Dėl to Bažnyčios nebegali tinkamai teikti paramos žmonėms, kuriems jos labiausiai reikia.“
Dokumente pažymima, kad valdžia iš religinių vadovų baudomis išieškojo daugiau kaip milijoną Kubos pesų (apie 42 tūkst. eurų). Tai vadinama keršto priemone prieš tuos, kurie siekia padėti savo bendruomenėms.
CSW pateikė duomenis, kad nuo metų pradžios bent 69 kartus religiniams vadovams 11-oje šalies provincijų buvo skirtos baudos. Tai paveikė tiek registruotų, tiek neoficialių tikėjimo grupių lyderius, tarp jų krikščionis ir afrokubiečius.
Vienas iš atvejų užfiksuotas birželį Matanzase, kai neoficialiai krikščionių grupei vadovaujantis asmuo sulaukė 20 tūkst. pesų (850 eurų) baudos, nes atsisakė užleisti maldos patalpas, nors turėjo visus nuosavybės dokumentus, tačiau negavo oficialaus leidimo rengti susirinkimus.
Šios baudos paskirtos ekonominės krizės, gamtos nelaimių ir nuolatinių elektros tiekimo trikdžių kontekste.
„Kuba šiuo metu išgyvena vieną rimčiausių krizių per pastaruosius kelis dešimtmečius,“ – pabrėžė CSW atstovė Anna Lee Stangl. Vietoje to, kad leistų religinėms grupėms padėti gyventojams, šalies valdžia toliau stiprina apribojimus ir riboja pilietinės visuomenės veiklą.
Religinės laisvės varžymai ypač sustiprėjo po 2021 m. liepos mėnesio protestų, kuomet visuomenė demonstravo prieš ekonominę ir politinę situaciją šalyje.
CSW ataskaitos duomenimis, 2023 m. užfiksuoti 622 religijos laisvės pažeidimai, palyginti su 657 atvejais 2022 m. ir 272 atvejais 2021 m. Tai rodo, kad represijų lygis išlieka nuolatinis.
Tyrime akcentuojama, kad religiniai vadovai susiduria su stebėjimu, tardymais ir grasinimais. Ypatingai persekiojami tie, kurie remia politinių kalinių šeimas ar teikia humanitarinę pagalbą.
Neoficialių grupių vadovai dažnai tampa grasinimų ir persekiojimų taikiniais, o jų vaikams mokyklose tenka patirti žodinį smurtą dėl tikėjimo. Kai kurie tikintieji, laikomi valdžios disidentais, susiduria su trumpalaikiu sulaikymu, kuris trukdo jiems dalyvauti religinėse apeigose.
Labiausiai persekiojama grupė yra „Ladies in White“, kurią sudaro politinių kalinių žmonos ir motinos. Šios moterys dažnai baudžiamos ar savavališkai sulaikomos, kad negalėtų dalyvauti sekmadieninėse pamaldose.
CSW pabrėžė, kad religiniai lyderiai, padedantys politinių kalinių šeimoms ar teikiantys humanitarinę pagalbą, dažnai sulaukia turto konfiskavimo.
Nors 2022 m. buvo įkurtas Religinių institucijų ir broliškų grupių dėmesio skyrius, religiniai vadovai praneša, kad pagrindinį vaidmenį šioje srityje vis dar atlieka Komunistų partijos Religinių reikalų biuras, kurio politika religinėms grupėms išlieka priešiška.
