Kenijos Katalikų bažnyčia grąžino šalies prezidento ir Nairobio gubernatoriaus finansinę paramą, pabrėždama, kad nepripažįsta politinės įtakos.
Lapkričio 14 d. Kenijos katalikų vyskupų konferencija (KKKB) paskelbė pareiškimą, kuris sekmadienį (lapkričio 17 d.) buvo perskaitytas visose Nairobio arkivyskupijos bažnyčiose.
„Katalikų Bažnyčia kategoriškai nepritaria bandymams bažnytinius renginius, pavyzdžiui, lėšų rinkimo akcijas ir susirinkimus, naudoti kaip politinės savireklamos platformas. Raginame politikus susilaikyti nuo sakyklos pavertimo politinės retorikos scena, nes tokie veiksmai kenkia kulto vietų šventumui“, – sakė jis.
Bažnyčia paskelbė grąžinanti Nairobio gubernatoriaus Džonsono Sakadžos paaukotus 200 000 kš (apie 1 500 JAV dolerių) ir 2,6 mln. kš (apie 20 000 JAV dolerių), gautus iš prezidento Viljamo Ruto.
Ji taip pat atmetė prezidento pažadą skirti 3 mln. kš (apie 23 000 JAV dolerių) ir parapijos autobusą, pasiūlytą per sekmadienio pamaldas Soweto katalikų bažnyčioje.
Arkivyskupas Anyolo sakė, kad šie veiksmai atitiko tiek bažnyčios politiką, tiek 2024 m. Viešojo lėšų rinkimo įstatymą, pagal kurį norintieji viešai rinkti lėšas turi gauti leidimą.
Jis pabrėžė, kad politinės aukos pažeidžia šias gaires ir įstatymus. „Taigi, sekmadienį, lapkričio 17 d., Soweto katalikų bažnyčiai skirtos aukos pažeidžia šias direktyvas ir įstatymą. Šios lėšos bus grąžintos atitinkamiems aukotojams“, – sakoma pareiškime.
„Bažnyčia turi išlikti neutralia struktūra, laisva nuo politinės įtakos, kad galėtų veiksmingai tarnauti kaip dvasinio augimo ir vadovavimo bendruomenei erdvė“, – sakė jis ir pridūrė, kad ‚politikai yra labai laukiami bažnyčioje, kad galėtų dvasiškai tobulėti, tačiau jiems patariama tai daryti kaip paprastiems krikščionims, nesinaudojant savo padėtimi politinei naudai gauti‘.
Tame pačiame pareiškime ACCB apkaltino vyriausybę, kad ji palaiko „melo kultūrą“ ir nevykdo savo pažadų, ypač spręsdama didelių pragyvenimo išlaidų ir mokesčių naštos problemas. Vyskupai paragino iš tiesų konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis dėl neatidėliotinų nacionalinių klausimų, dabartinį požiūrį apibūdindami kaip netinkamą. „Ši melo, sulaužytų pažadų ir neteisingai nustatytų prioritetų kultūra yra nepriimtina ir turi būti įveikta.“
Prezidento pavaduotojas Kiture Kindiki atsakė sveikindamas konstruktyvią Bažnyčios ir pilietinės visuomenės kritiką.
„Vyriausybė nesiginčija su Bažnyčia, nes žinome, kad vyriausybes valdo žmonės. Žmonės kartais suklysta, todėl esame atviri nuomonėms, kaip galime pagerinti vyriausybės veiklą Kenijos gyventojų labui“, – sakė K. Kindiki. Jis pridūrė, kad nacionalinis diskursas turėtų vykti konstruktyvaus dialogo, o ne kurstymo pagrindu.
Kenijos anglikonų bažnyčia išreiškė solidarumą su Katalikų bažnyčios pozicija. Arkivyskupas Jackson Ole Sapit kritikavo vyriausybės pareigūnus, kurie atmetė katalikų vyskupų pareiškimus kaip „klaidinančius ir klaidingus“.
„Bažnyčios vadovų vadinimas vardais arba jų pareiškimų atmetimas savaime yra nesąžiningas“, – sakė J. Ole Sapit, ragindamas gerbti religines institucijas.
Ginčas kilo didėjant visuomenės susirūpinimui dėl Kenijos ekonominių rodiklių. Centrinio banko vadovas Kamau Tugge neseniai sumažino 2024 m. ekonomikos augimo prognozę, nurodydamas antrojo ketvirčio sulėtėjimą.
„2024 m. ekonomikos augimo prognozė sumažinta iki 5,1 proc. nuo ankstesnės 5,4 proc. prognozės, atsižvelgiant į 2024 m. antrojo ketvirčio augimo rodiklius“, – praėjusį mėnesį per susitikimą su žiniasklaida sakė K. Tugge.
Kenijos politiniai ir ekonominiai iššūkiai ir toliau skatina nacionalines diskusijas, o vis daugiau religinių ir pilietinės visuomenės organizacijų aštriai kritikuoja vyriausybę dėl dabartinės padėties. Vakar, lapkričio 19 d., kreipdamasis į savo kabineto narius, prezidentas Ruto griežtai gynė savo vyriausybę, pabrėždamas, kad Kenija neprapuls.
