Nuo 1794 m. birželio 14 d. iki liepos 17 d. dabartinėje Paryžiaus Tautos aikštėje (p. de la Nation) buvo įvykdyta 1306 vyrų ir moterų egzekucijos giljotina, o jų kūnai palaidoti bendrame kape.
Liepos 17-ąją į aikštę atvežta šešiolika Kompjenės karmeličių, kurios šių metų gruodžio 18 d. buvo paskelbtos šventosiomis pagal popiežiaus Pranciškaus dekretą.
Šv. Augustino Teresė, būdama priorė, ir jos penkiolika seserų paaukojo savo gyvybes revoliucijos metu, „Teroro režimo“ laikotarpiu.
Šie mirties nuosprendžiai buvo skelbiami revoliuciniame teisme, kurio sprendimai neturėjo nieko bendra su tikruoju teisingumu.
Dar 1792 m., vykstant aktyviai nukrikščioninimo fazei, karmelitės, kaip ir daugelis kitų vienuolių, buvo išvarytos iš vienuolyno, uždrausta nešioti abitą bei burtis bendruomenėje.
Nepaisant draudimų, jos pogrindinėmis sąlygomis tęsė pašvęstą gyvenimą, priimtos Kompjenės šeimų.
Revoliucinis teismas jas apkaltino „fanatizmo nusikaltimu“, t. y. tikėjimo ir įžadų neišsižadėjimu, bei tariamu siekiu atkurti monarchiją.
Tuo metu priorės kišenėje rastas Švenčiausiosios Jėzaus Širdies paveikslėlis buvo laikomas monarchistų sąmokslo įrodymu.
Vienuoles taip pat kaltino melagingais įtarimais dėl ginklų slėpimo.
Nors karmeličių egzekucija buvo tik viena iš daugelio, ji išliko istorijos atmintyje.
Egzekucijos paprastai pritraukdavo minias smalsuolių, tačiau šįkart susirinkusieji tylėjo, stebėdami, kaip vienuolės drąsiai kilo laiptais į savo mirties vietą.
Paskutinė pasiaukojo 41-erių priorė Šv. Augustino Teresė. Viena iš vienuolių, 78-erių Nukryžiuotojo Jėzaus sesuo, sušuko: „Atleidžiu jums iš visos širdies, kaip tikiuosi, kad Dievas atleis ir man!“
1906 m. Kompjenės karmelitės buvo paskelbtos palaimintosiomis. Dėl jų šventumo garso, liudijimų apie stebuklus bei kankinystės už tikėjimą, 2022 m. popiežius Pranciškus leido pradėti kanonizacijos procesą, užbaigtą 2024 m. gruodžio 18 d. dekrete.
Tą pačią dieną buvo paskelbti palaimintaisiais komunistinio režimo kankinys Eduardas Profittlichas SJ ir nacizmo kankinys kunigas Elijas Comini. Be to, trys Dievo tarnai, tarp jų vyskupas Áronas Mártonas, redemptoristas Giuseppe Maria Leone ir Pierre’as Goursat, buvo pripažinti „garbingaisiais“ už savo herojiškas dorybes.
