Demencija dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 65 metų žmonėms. Ši liga neretai atrodo kaip „rusiška ruletė“ – sunku nuspėti, kas su ja susidurs.
Visgi gydytojai išskiria 4 simptomus, kurie gali būti ankstyvas demencijos požymis ir signalizuoti apie didesnę jos išsivystymo riziką per ateinančius 10 metų ar net anksčiau.
Nors šiuo metu nėra vaistų, galinčių visiškai išgydyti demenciją, mokslininkai intensyviai ieško būdų atkurti pacientų pažintines funkcijas. Deja, šios ligos poveikį artimieji dažnai gali tik stebėti, matydami, kaip žmogaus gebėjimai palaipsniui nyksta.
Tačiau pastarųjų metų tyrimai rodo, kad polinkį į demenciją galima nustatyti dar gerokai iki pirmųjų simptomų atsiradimo.
Tai suteikia vilčių ateityje sukurti veiksmingesnius būdus, padedančius sulėtinti ligos progresavimą ar net užkirsti jai kelią.
Amerikiečių psichiatras Danielis Amenas daugelį metų tyrinėjo demencijos simptomus. Jis teigia, kad yra tam tikrų „raudonų vėliavų“. Šiuo metu jos gali nieko nereikšti – galite jų net nepastebėti.
Tačiau žvelgiant iš perspektyvos, jos gali būti įspėjamieji artėjančios senatvinės demencijos požymiai.
Demencija: Nuolatiniai atminties sutrikimai
Pirmieji demencijos simptomai dažnai nepastebimi arba klaidingai laikomi įprasto užmaršumo požymiais. Tačiau jei užmarštis tampa sisteminga, verta suklusti.
Pavyzdžiui, jei dažnai pamirštate svarbius susitikimus, skambučius ar nuolat kartojate tą pačią istoriją, nors aplinkiniai teigia, kad tai jau girdėjo daugybę kartų, tai gali būti vienas pirmųjų demencijos ženklų.
Pasak daktaro Amenso, šiuos pokyčius lemia hipokampo – smegenų srities, atsakingos už naujų prisiminimų formavimąsi, – pažeidimas. Tai viena iš pirmųjų sričių, kurias paveikia Alzheimerio liga.
Kitas svarbus ženklas – impulsyvumas ir logikos stoka kasdienėje veikloje. Tokį elgesį gydytojas palygina su paauglių sprendimais „nepaisant“: veiksmai tampa neapgalvoti, dažnai paremti emocijomis, o logiškų paaiškinimų ar sprendimų rasti tampa vis sudėtingiau.
Tai siejama su priekinių smegenų skilčių pažeidimu – būtent šios sritys atsakingos už sprendimų priėmimą, loginį mąstymą ir planavimą.
Ligai progresuojant, gebėjimas planuoti ir rasti tinkamus sprendimus tampa dar labiau apribotas, o kasdienės situacijos – tikru iššūkiu. Šie simptomai yra rimtas signalas atidžiau stebėti savo ar artimųjų sveikatą.
Nesugebėjimas susikaupti
Žmonėms, sergantiems demencija, dažnai sunku sukaupti dėmesį, tačiau šis simptomas gali likti nepastebėtas. Jei anksčiau tokių problemų nebuvo, dėmesio sutrikimai gali būti ankstyvas demencijos požymis.
Ši būklė pasireiškia dažnu išsiblaškymu, nesugebėjimu susitelkti ties konkrečiu uždaviniu ir apskritai sunkumu susikaupti.
Ypač verta sunerimti, jei žmogus iki dienos pabaigos neįgyvendina jokių planų, ir tam nėra jokių išorinių kliūčių.
Moksliniai tyrimai rodo, kad beveik pusė Alzheimerio liga sergančių asmenų patiria depresijos simptomus.
Tai gali pasireikšti padidėjusiu dirglumu ar staigiais nuotaikos svyravimais, kurie anksčiau nebuvo būdingi.
Be to, tokiems žmonėms dažnai būdingas nerimas, kylantis dėl dažno komforto zonos peržengimo.
Profesionali pagalba
Demencija – tai nuolat progresuojantis sutrikimas, kurio eigą gali tik iš dalies sulėtinti gydytojo psichiatro ar neurologo skirti medikamentai.
Jei liga lydi gretutiniai psichikos sutrikimai, tokie kaip liūdesys, nemiga, nerimas, pykčio priepuoliai ar priešiškumas aplinkiniams, gydytojas, išklausęs paciento artimųjų ir psichikos sveikatos slaugytojo pateiktą informaciją, gali skirti papildomų vaistų simptomams palengvinti.
Deja, tokios greitai progresuojančios demencijos formos kaip Alzheimerio liga šiuo metu nėra išgydomos, o gydymo metodų, kurie visiškai sustabdytų arba reikšmingai sulėtintų jos eigą, taip pat nėra.
Vis dėlto egzistuoja medikamentai, galintys laikinai sumažinti simptomus. Šių vaistų bei nemedikamentinių priemonių tikslas – kiek įmanoma atitolinti protinių funkcijų praradimą, padėti pacientams kuo ilgiau išlikti savarankiškiems ir pagerinti jų kasdienio gyvenimo kokybę.
Tarp nemedikamentinių intervencijų galima paminėti atminties lavinimo ir orientacijos pratimus, dailės terapiją, aromaterapiją, gyvūnų terapiją ar muzikos terapiją. Taip pat daug dėmesio skiriama pacientų artimųjų mokymui, siekiant palengvinti slaugos procesą ir užtikrinti geresnę priežiūrą.
Nebūtinai tai – demencija
Daugelis sveikatos sutrikimų gali sukelti simptomus, panašius į demenciją. Todėl svarbu nepulti daryti išvadų tik dėl kelių pastebėtų požymių. Tokios būklės kaip insultas, depresija, alkoholizmas, infekcijos, hormonų pusiausvyros sutrikimai, tam tikrų medžiagų trūkumas ir galvos smegenų augliai gali pasireikšti simptomais, primenančiais demenciją. Daugumą šių būklių galima gydyti.
Labai svarbu kuo anksčiau gauti teisingą diagnozę. Medicininis ir psichologinis vertinimas gali padėti nustatyti gydomas būkles ir užtikrinti tinkamą gydymą arba patvirtinti demencijos diagnozę. Tokiu atveju svarbu suteikti asmeniui tinkamą pagalbą. Vertinimas apima šiuos aspektus:
Nuoseklų ligos istorijos vertinimą, kuris atliekamas, jei įmanoma, kartu su asmeniu, turinčiu simptomų, ir jo artimaisiais arba draugais. Tai padeda nustatyti, ar simptomų atsiradimas buvo staigus, ar nuosekliai blogėjo.
Nuoseklų fizinį ir neurologinį vertinimą. Atliekami motorikos ir sensorinių gebėjimų testai, siekiant pašalinti kitas galimas priežastis ir identifikuoti ligas, kurios gali sustiprinti demenciją.
Laboratorinius tyrimus, įskaitant kraujo ir šlapimo tyrimus, siekiant išsiaiškinti, ar nėra kitų sutrikimų, galinčių sukelti panašius į demenciją simptomus. Atlikus išsamias kraujo ir šlapimo analizes (bendras kraujo tyrimas, vitaminų koncentracija, skydliaukės hormonų lygiai, cukraus kiekis kraujyje ir kt.), galima atmesti kitas galimai demenciją imituojančias priežastis.
Neuropsichologinį testavimą, kuris įvertina išlikusius pažinimo gebėjimus ir nustato problemas, susijusias su suvokimu, įžvalgumu, sprendimų priėmimu.
Kitus specialius tyrimus, pavyzdžiui, krūtinės ląstos rentgenogramą, elektrokardiogramą arba kompiuterinę tomografiją.
Psichikos būklės vertinimą, apimantį demencijos paveiktas funkcijas, tokias kaip atmintis, gebėjimas skaityti, rašyti, skaičiuoti.
Psichiatrinį ištyrimą, kuris atliekamas dvigubai: pirmiausia, siekiant įvertinti gydomus sutrikimus (pvz., depresiją), kurie gali sukelti simptomus, panašius į demenciją; taip pat nustatyti būdus valdyti psichiatrinius simptomus, tokius kaip nerimas ar haliucinacijos, kurie gali atsirasti kartu su neurologiniais sutrikimais.
