Barselonoje Šventosios šeimos bazilikoje – Sagrada Familia – palaimintaisiais paskelbti du kankiniai: dvasininkas ir pasaulietis, kurie iki paskutinės kraujo lašo liko ištikimi Kristui ir Bažnyčiai.
Kunigas Kajetonas (Cayetano Clausellas Ballvé) ir šeimos tėvas Antanas (Antonio Tort Reixachs) buvo paskelbti palaimintaisiais už savo ištikimybę Kristui ir Bažnyčiai, net ir susidūrę su mirtinu pavojumi.
Jie buvo nužudyti 1936 m. per Ispanijoje vykusius antireliginius persekiojimus, kurie tęsėsi nuo 1931 iki 1939 metų, kai Respublikos milicijos pareigūnai smurtavo prieš viską, kas buvo susiję su Bažnyčia ir tikėjimu.
Palaimintaisiais abu kankiniai buvo paskelbti 2024 m. lapkričio 23 d. beatifikacijos Mišių metu, kurioms vadovavo kardinolas Marcello Semeraro iš Romos. Mišios vyko Barselonoje, nes abu kankiniai buvo kilę iš Barselonos arkivyskupijos ir nužudyti jos teritorijoje.
Kunigas Kajetonas gimė 1863 m. ir beveik 50 metų tarnavo Bažnyčioje, paskutinius gyvenimo dešimtmečius būdamas senelių prieglaudos kapelionu. Kai 1936 m. paaiškėjo, kad jo gyvybei gresia pavojus, jis nesitraukė.
Rugpjūčio 14 d. milicijos jį suėmė, o kitą rytą, Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų šventės dieną, nušovė.
Antanas, gimęs 1895 m., buvo pamaldus šeimos žmogus, užauginęs vienuolika vaikų. Nepaisant to, kad žinojo apie gresiantį pavojų, jis globojo vienuolius savo namuose. 1936 m. gruodžio 1 d. jį suėmė milicijos kariai, išniekino jo namus ir nuvežė į buvusį vienuolyną. Po dviejų dienų, gruodžio 3 d., jis buvo nušautas netoliese esančiose kapinėse.
Kardinolas Semeraro homilijoje pabrėžė, kad abu kankiniai buvo lyg Gerasis samaritietis, atvaizduojantis patį Jėzų. Jie sekė Jėzaus pavyzdžiu, rodydami ypatingą meilę vargstantiems ir stokojantiems.
Palaimintasis Kajetonas, būdamas sušaudytas, meldėsi ir dainavo šlovinimo giesmę „Te Deum“, o Palaimintasis Antanas, siekdamas apsaugoti Eucharistiją, dalijo Komuniją, įskaitant savo penkerių metų sūnui, pasakydamas: „Aš tave pavedu dangiškajam Tėvui“.
Tiek Kajetonas, tiek Antanas, kaip ir visi kankiniai, ėjo savo keliu, sekdami Jėzų ir aukodami savo gyvybes už kitus.
Kardinolas Semeraro pabrėžė, kad jų pavyzdys ir užtarimas padeda mums eiti meilės keliu, kuris veda į Tėvo namus.
