Babilonijos artefaktas, žinomas kaip Imago Mundi, nuo 1882 m. saugomas Britų muziejuje. Jis buvo rastas dabartinio Irako teritorijoje.
Šioje molinėje lentelėje pavaizduotas pasaulio žemėlapis, kurio centre – senovės Mesopotamija, apsupta „karčiosios upės“, kurią babiloniečiai laikė pasaulį juosiančiu vandens telkiniu.
Pasak daktaro Irvingo Finkelio, Britų muziejaus Mesopotamijos raštijos skyriaus kuratoriaus padėjėjo, vadovavusio mokslininkų grupei, lentelėje esanti informacija yra labai vertinga, nepaisant tam tikrų jos pažeidimų.
Vienas iš lentelėje nurodytų vietovardžių – „Urartu“, kuris taip pat pažymėtas ir žemėlapyje. Tai itin įdomu, nes Biblijoje Nojaus laivas sustojo vietovėje, vadinamoje „Araratu“.
Pasak Finkelio, „Araratas“ yra hebrajų kalbos atitikmuo asirų vartotam terminui „Urartu“.
Biblijoje rašoma, kad Dievas nurodė Nojui pastatyti didžiulį laivą – arką, kuri išgelbėtų jo šeimą ir po du kiekvienos rūšies gyvūnus nuo visą pasaulį užliejančio tvano.
Potvynis truko 150 dienų, po kurių arka sustojo „Ararato kalnuose“.
„Septinto mėnesio septynioliktą dieną arka sustojo ant Ararato kalnų.“ (Pradžios knyga 8:4)
Vienoje lentelės ištraukoje keliautojams nurodoma eiti „septynias mylias, kad pamatytų kažką tokio storo kaip parsiktu laivas“.
Terminas „parsiktu“ pasirodo tik kitoje babiloniečių lentelėje, kurioje aprašomas laivas, išgyvenęs Didįjį tvaną.
„Jei leistumėtės į šią kelionę, pamatytumėte šio istorinio laivo, kuriuo ilgą laiką buvo gelbėjama visa pasaulio gyvybė, liekanas“, – pažymi Finkelis.
Radinys ne tik nurodo galimas Nojaus arkos geografines koordinates, bet ir įrodo gilias istorines sąsajas tarp Babilono ir Biblijos pasakojimų.
„Tai gana įdomus dalykas, nes jis rodo, kad pasakojimas buvo tas pats ir, be abejo, kad vienas dalykas vedė prie kito, bet taip pat, kad babiloniečių požiūriu tai buvo savaime suprantama“, – pabrėžė Finkelis.
Britų muziejus išleido vaizdo įrašą, kuriame daktaras Finkelis išsamiai pasakoja apie šį nepaprastą atradimą.
Šiuolaikinėje Turkijoje mokslininkai aptiko geologinį darinį, vadinamą Durupinaro formacija, kuris tiksliai atitinka biblinius Nojaus arkos matmenis.
Šis 162 metrų ilgio darinys sulaukė didelio mokslininkų dėmesio.
Naujausi 2014 ir 2019 m. atlikti georadariniai tyrimai atskleidė „intriguojančias kampuotas struktūras“, kurių paprastai natūraliuose geologiniuose dariniuose nerandama.
Stambulo technikos universiteto mokslininkai dirvožemyje aptiko molio medžiagų ir jūrinių medžiagų.
Beveik 30 uolienų ir dirvožemio mėginių iš vietovės amžius svyruoja nuo 3500 iki 5000 metų, o tai atitinka biblinę chronologiją.
Darinyje taip pat rasta daug suakmenėjusios medienos.
Kadangi šis darinys yra netoli Tendureko kalno, vos už 29 km nuo Ararato kalno viršūnės, jis yra įdomus ir moksliniams tyrimams, ir religijai.
