Atleidimo malda: kelias į ramybę ir Dievo gailestingumą

Gyvenime visi esame susidūrę su nuoskaudomis, įžeidimais ar skriaudomis, kurios palieka randus širdyje.

Atleidimas – tai ne tik krikščioniško tikėjimo pamatas, bet ir būtina sąlyga vidinei ramybei pasiekti.

Tačiau kaip praktikuoti atleidimą?

Kas yra atleidimo malda?

Atleidimo malda – tai nuoširdi tikinčiojo malda, kuria prašoma Dievo pagalbos atleisti sau ar kitiems. Ji apima tris pagrindinius elementus:

1. Prašymą Dievo atleidimo už savo nuodėmes.
2. Širdies išvalymą nuo pykčio ir nuoskaudų prieš kitus.
3. Pasiryžimą atleisti tiems, kurie mus įskaudino.

Tai nėra vienkartinis veiksmas – tai dvasinė praktika, kuri ugdo nuolankumą, empatiją ir tikrą krikščioniškąją meilę.

Atleidimo maldos galia

Pyktis ir nuoskaudos yra tarsi akmenys, kuriuos nešiojamės savo širdyje. Atleidimo malda padeda atsikratyti šios naštos, suteikdama lengvumo jausmą. Ji išlaisvina mus iš neigiamų emocijų ir leidžia priartėti prie Dievo.

2. Dvasinis atsinaujinimas

Kai meldžiamės atleidimo maldos, mūsų siela tampa atvira Dievo malonei. Šv. Rašte sakoma: „Viešpats yra gailestingas ir pilnas malonės“ (Ps 103, 8). Tai reiškia, kad atleidimas yra ne tik mūsų dovana kitiems, bet ir Dievo dovana mums.

3. Santykių atkūrimas

Atleidimas nėra tik asmeninis procesas – jis veikia ir mūsų santykius su kitais žmonėmis. Kai atleidžiame, atkuriame prarastą ryšį ir tampame taikos nešėjais.

Jei jaučiatės pasimetę, susiduriate su dvasinio augimo iššūkiais arba ruošiatės svarbiems gyvenimo pokyčiams, Atleidimo malda gali tapti puikia priemone atkurti sielos ramybę. Ji padeda mums atleisti tiek kitiems, tiek sau.

„Reguliariai meldžiantis šia malda, gyvenime greitai pradeda ryškėti nuostabūs atleidimo vaisiai. Rekomenduoju melstis ją bent 30 dienų, tačiau dažnai jau po 20 dienų tampa akivaizdus Dievo malonės veikimas: pradedame sveikti ir pajusti vidinį džiaugsmą“, – teigia kunigas Robertas de Grandis.

ATLEIDIMO MALDA

Viešpatie Jėzau Kristau, šiandien Tave prašau – padaryk, kad atleisčiau visiems žmonėms, kuriuos esu sutikęs (-usi) savo gyvenime. Žinau, jog suteiksi man jėgų, kad galėčiau tai įvykdyti, dėkoju Tau, kad myli mane labiau nei aš pats (-i) save ir labiau trokšti mano laimės, negu aš jos trokštu.

Tėve, atleidžiu Tau tuos visus atvejus, kai mirtis aplankė mano šeimą: kritinius atvejus, finansinius sunkumus ir tuos įvykius, kuriuos laikiau Tavo bausme, kai kiti sakydavo: „Matyt, Dievas taip norėjo“, o aš nusivildavau Tavimi ir įsižeisdavau ant Tavęs. Šiandien prašau — apvalyk mano širdį ir protą.

Mano Viešpatie, atleidžiu SAU savo nuodėmes, kaltes ir silpnybes ir visa tą blogį, kuris manyje susikaupęs, tai, ką aš laikau ydomis, blogiu. Išsižadu visų prietarų ir tikėjimo jais, spiritistinių seansų, horoskopų skaitymo, ateities spėjimų, talismanų, užkeikimų, būrimų. Renkuosi Tave kaip savo vienintelį Viešpatį ir Išganytoją. Pripildyk mane savo Šventosios Dvasios. Atleidžiu SAU Dievo vardo tarimą be reikalo, taip pat, kad nereiškiau Tau garbės liovęsis (-usi) eiti į bažnyčią; atleidžiu sau už savo tėvų žeidimą, už girtavimą, svetimavimą, homoseksualizmą. Tatai Tu man jau atleidai per Atgailos sakramentą, šiandien aš tai atleidžiu PATS SAU. Taip pat už abortus, vagystes, melą, apgaulę, kitų žmonių niekinimą.

Iš visos širdies atleidžiu savo MAMAI. Atleidžiu visus atvejus, kai ji mane žodžiu žeidė, širdo ir baudė mane, kai daugiau dėmesio skyrė mano broliams ir seserims. Atleidžiu, kai plūdo mane, kad esu kvaiša, besmegenis (-ė), blogiausias (-ia) iš visų jos vaikų ir daug kainuoju šeimai. Atleidžiu už tai, kad sakydavo, kad gimiau netrokštamas (-a), kad esu netyčiukas (-ė), klaida, kad gimiau ne toks (-ia), kaip ji norėjo.

Atleidžiu savo TĖVUI. Atleidžiu už tas dienas ir metus, kai man truko jo meilės, jautrumo, dėmesio, paramos. Atleidžiu už tai, kad jam stigo laiko man, ir už tai, kad nelydėjo manęs svarbiuose mano gyvenimo įvykiuose. Atleidžiu jo girtavimą, kivirčus su mama, mano broliais ir seserimis: jo žiaurias bausmes, mūsų apleidimą, išėjimą iš namų, skyrybas su mama, už jo išdavystes.

Viešpatie, šiuo atleidimu noriu apgaubti taip pat savo BROLIUS IR SESERIS. Atleidžiu, kad mane atstūmė, melavo apie mane, skundė tėvams, kovojo dėl jų meilės, nekentė manęs, įsižeisdavo dėl niekų, skriaudė dvasiškai ir fiziškai. Atleidžiu, kad jie buvo man šiurkštūs, priekabūs. Viešpatie, atleidžiu savo VYRUI (ŽMONAI) už meilės, jautrumo, supratimo, paramos ir dėmesio, bendravimo stoką, atleidžiu visas kaltes, ydas, silpnybes ir tuos darbus bei žodžius, kurie mane žeisdavo ir sukeldavo nerimą.

Jėzau, atleidžiu savo VAIKAMS už jų pagarbos man stoką, neklusnumą, meilės, dėmesio, paramos, šilumos, supratimo stygių. Atleidžiu jiems jų blogus įpročius, atšalimą nuo bažnyčios, įvairius blogus darbus, kurie sukėlė man nerimą.
 
Mano Dieve, atleidžiu savo SUTUOKTINIO ŠEIMAI ir vaikams: uošvei, uošviui, anytai, marčiai, žentui ir kitiems, kurie per vedybas įėjo į mano šeimą, bet kurie žiūrėjo į ją be meilės. Atleidžiu už jų žodžius, mintis, darbus ir aplaidumus, kurie mane žeidė ir suteikė skausmo. Atleidžiu tetoms ir dėdėms, kitiems giminaičiams, kurie galbūt valdingai kišosi į mūsų šeimos reikalus.

Viešpatie, prašau Tave, padėk man atleisti savo GIMINĖMS: seneliui ir senelei, kurie sukėlė sąmyšį nederamai elgdamiesi su mano tėvais, nuteikdami vieną prieš kitą.

Jėzau, padėk man atleisti savo BENDRADARBIAMS, kurie yra man nemieli arba apsunkina gyvenimą. Tiems, kurie primeta man savo užduotis, kurie nenori bendradarbiauti, stengiasi užimti mano postą.
Atleidžiu jiems.

KAIMYNAMS, kuriems reikia mano atleidimo, – atleidžiu jų triukšmavimą, šiukšlinimą, įsikaltas
nuostatas, manęs apkalbinėjimą ir kitų kaimynų juodinimą — visa tai atleidžiu jiems, Viešpatie.

Atleidžiu visiems KUNIGAMS, vienuoliams, mano parapijai, parapijų organizacijoms ir maldos grupėms, savo dvasios vadovui, vyskupui, Popiežiui, visai Bažnyčiai už paramos stoką, mano savivertės nepripažinimą, ko mūsų šeimai taip reikėjo. Taip pat visus sužeidimus, kuriuos patyriau aš arba mano šeima, net seniai, praeityje, — šiandien jiems atleidžiu.

Viešpatie, atleidžiu KITŲ ĮSITIKINIMŲ ASMENIMS — tiems, kurie priklauso prie kitų politinių partijų ir srovių žmonių, kurie mane kritikavo, diskriminavo, iš manęs šaipėsi, dėl kurių patyriau materialinių nuostolių.

Atleidžiu KITŲ TIKĖJIMŲ ASMENIMS, kurie mėgino prievarta mane atversti, kurie mane puldinėjo,
vaidijosi su manimi, stengėsi primesti man savo požiūrį.

Atleidžiu tiems, kurie mane žeidė etniniu požiūriu: diskriminavo mane, tyčiojosi iš manęs, įžeidžiai kalbėjo apie mano tautybę ar rasę, fiziškai, materialiai ar emociškai skriaudė mano šeimą — atleidžiu jiems šiandien.

Viešpatie, taip pat atleidžiu visiems SPECIALISTAMS, kurie kokiu nors būdu mane nuskriaudė: gydytojams, slaugytojams, teisininkams, teisėjams, politikams ir valdininkams. Atleidžiu visiems, dirbantiems aptarnavimo ir saugos tarnybose: transportininkams, policininkams, gelbėtojams, gaisrininkams, sanitarams, o ypač specialistams, kurie per daug užsiprašė už savo darbą.

Jėzau, atleidžiu savo DARBDAVIUI, kad nepakankamai man mokėjo, kad nevertino mano darbo, negyrė už laimėjimus.

Viešpatie Jėzau, atleidžiu savo MOKYTOJAMS IR DĖSTYTOJAMS, buvusiems ir dabartiniams, tiems, kurie mane baudė, žemino, įžeidinėjo, nesąžiningai vertino, pajuokdavo, vadindavo bukagalviu (-e), versdavo likti mokykloje po pamokų. Viešpatie, nuoširdžiai jiems atleidžiu.

Jėzau, atleidžiu savo DRAUGAMS, kurie mane yra apgavę, kurie nutraukė draugystę su manimi, kurie buvo man nepalankūs, kurie buvo neprieinami, kai jų man reikėjo, kurie pasiskolino pinigų ir negrąžino, kurie mane apkalbinėjo.

Viešpatie Jėzau, ypač meldžiu malonės atleisti TAM VIENINTELIAM ASMENIUI, kuris mane sužeidė labiausiai. Prašau padėti man atleisti tam, kurį laikau didžiausiu savo priešu; kam sunkiausia man atleisti; apie kurį aš esu pasakęs (-iusi) — niekada neatleisiu.

Viešpatie, PATS (PATI) taip pat prašau atleidimo tų žmonių — už jiems suteiktą skausmą, ypač motinos ir tėvo, taip pat savo vyro (žmonos). Nuoširdžiai atsiprašau ypač už didžiausias savo padarytas skriaudas jiems. Dėkoju Tau, Viešpatie Jėzau, kad dabar esu išvaduojamas (-a) nuo blogio — nuo neatleidimo.
Tepripildo Tavo Šventoji Dvasia mane šviesos ir nusviedžia mano aptemusį protą.
AMEN.