Popiežius Pranciškus paragino išsivysčiusias šalis panaikinti skurdžiausių šalių skolas

2024 m. lapkričio 13 d. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP29), vykstančioje Baku (Azerbaidžanas), Šventojo Sosto valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas perskaitė popiežiaus Pranciškaus kreipimąsi, kuriame išreiškiamas skubus raginimas imtis veiksmų aplinkosaugos srityje ir paremti neturtingas šalis.

Popiežius ragina išsivysčiusioms šalims pripažinti daugeliui praeities sprendimų padarinius ir atšaukti vargingų šalių skolas: „Tai nėra labdaros klausimas, o teisingumo klausimas“.

Laiko delsimo nėra: kūrinijos apsauga yra vienas svarbiausių mūsų laikų klausimų, neatsiejamai susijęs su taikos palaikymu. Augant nusivylimui tarptautinėmis institucijomis, reikia statyti tiltus, o ne sienas.

Popiežius Pranciškus paragino išsivysčiusias šalis panaikinti skurdžiausių šalių skolas

„Egoizmas – individualus, nacionalinis, valdžios sluoksnių – maitina nepasitikėjimo ir susiskaldymo atmosferą, kuri nesprendžia tarpusavyje priklausomo pasaulio poreikių, kuriame turime veikti ir gyventi kaip vienos šeimos nariai, gyvenantys vienoje tarpusavyje susijusioje pasaulinėje kaimynystėje.“

Šventasis Tėvas pažymi, kad ekonominis vystymasis ne tik nesumažino pasaulinio nelygybės, bet, priešingai, iškėlė pelną ir siaurus interesus į pirmą vietą, taip dar labiau pabloginant ekologines ir socialines problemas.

Norint pakeisti situaciją, reikia suprasti, kad žalingi įprasto gyvenimo pasekmių efektai paliečia visus.

„Sprendimai turi kilti iš globalios perspektyvos, o ne tarnauti kelių šalių interesams“, – pabrėžia Popiežius.

Jo teigimu, ekonominiai ir ekologiniai įsiskolinimai – tai dvi tos pačios monetos pusės, kurios kelia grėsmę būsimoms kartoms. Norėdamas išspręsti šią problemą, Šventasis Tėvas ragina sukurti naują finansinę struktūrą, pagrįstą teisingumo, solidarumo principais ir orientuotą į žmogų.

Toks modelis turėtų suteikti galimybes neturtingoms šalims, kurios yra labiausiai pažeidžiamos klimato katastrofų, siekti tvaraus vystymosi, išlaikant jų ekologinę ir ekonominę nepriklausomybę.

„Mes negalime likti abejingi ir žiūrėti į kitą pusę. Abėjingumas – tai bendrininkavimas neteisybėje“, – pabrėžia Popiežius, kviesdamas sukurti konkretų, „ambicingą“ susitarimą, galintį tapti pagrindu tvariam ir įtraukiančiam vystymuisi.

Baigdamas savo kreipimąsi, Romos vyskupas patvirtina Šventojo Sosto pasirengimą remti pastangas ekologinio švietimo ir globalios partnerystės srityje, kad būtų galima tarnauti žmonijai ir išsaugoti bendrą ateitį.

KOMENTUOKITE

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia